Arijus ŽakasArijus Žakas
Atgal
16 minčių marketingo specialistams 2018-aisiais

Metų pabaigoje kaip iš gausybės rago pasipila straipsniai apie tai, ką būtina daryti kitąmet. Bėda tik ta, kad dažniausiai perskaitysite, jog kitais metais neišsiversite be dirbtinio intelekto sprendimų, robotų, papildytos realybės ir t.t. ir pan. Bet nepaisant milžiniško technologinio progreso, daugelis tokių galimybių, deja, išliks tik teorinės.

Todėl geriau pakalbėkime apie tai, kas iš tikrųjų bus svarbu Lietuvos marketingo specialistams, planuojantiems 2018-ais metais savo veiksmų mikse naudoti socialinius tinklus.

Šio straipsnio tezės suformuotos remiantis informacija, kuria pasidalino mūsų Facebook’o vadybininkė iš Dublino, Google’o atstovai, taip pat pasitarnavo įvairių tyrimų duomenys bei mūsų pačių veiksmai, kuriuos jau esame išbandę su savo klientais. Todėl linkiu įdomaus ir, tikiuosi, naudingo skaitymo.

1. Viskas socialiniuose tinkluose yra reklama

Koks skirtumas tarp įrašo, kurį įkeliame į Facebook’ą ir “boost’iname” ir tiesiog reklamos? Praktiškai jokio. Ir vieno, ir kito tikslai dažniausiai bus labai panašūs. Todėl kiekvieną veiksmą reikėtų traktuoti kaip reklamą. Skirtumas tik tas, kad kiekvienu atveju tikslas gali būti skirtingas: įsitraukimas, kvietimas į renginį, video peržiūra, atėjimas į internetinį puslapį, pardavimas ir t.t.

2. Visiems patinka “žmonių” turinys

Markas Zuckerbergas vienoje iš konferencijų pasakė: “Jei norite kurti tikrai įtraukiantį turinį, jis privalo supanašėti su turiniu, kurį kuria paprasti žmonės”. Loginis pagrindimas – žmonės ateina į Facebook’ą ne dėl reklamų, o dėl savo giminių, artimųjų ir draugų informacijos. Todėl kuo labiau mūsų turinys atrodys ne komerciškai, o “žmogiškai”, tuo geresnį rezultatą demonstruos.

3. Internete – ne tik jaunimas

Vis dar gajus mitas, kad internetu ir socialiniais tinklais kur kas aktyviau naudojasi jaunesnė auditorija. Bet Google sako, kad interneto vartotojai yra daug vyresni nei mes galvojame. Pavyzdžiui, Lietuvoje internetinė 25-34 metų ir 45-54 metų auditorijos yra vienodo dydžio, užimančios po 20%. 17% auditorijos yra 55-64 metų, o 10% auditorijos – vyresni nei 65-erių metų! Palyginimui 16-24 metų žmonės sudaro 15% visų Lietuvos interneto vartotojų (tyrime buvo nagrinėjami vyresni nei 16 metų interneto vartotojai).

4. Mobile first

2018-04

Paskutiniai tyrimai rodo, kad maždaug 80% viso Facebook srauto ateina iš išmaniųjų įrenginių. Todėl daug svarbiau, kaip turinys atrodo telefone, o ne kompiuteryje. Tam puikiai tinka vertikalios nuotraukos, vertikalūs video, Canvas reklamos formatas ir pan.

5. Video

Nieko nenustebinsiu sakydamas, kad tai yra labiausiai mėgiamas Facebook’o formatas. Facebook video rezultatai dažnai būna 4-5 kartus (!) geresni nei nuotraukos.

6. Platformų integracija

Buvo laikas, kai Facebook’as pagrindiniu konkurentu įvardijo televiziją (nes ten – didžiausi biudžetai). Tačiau pastaruoju metu Facebook’o tonas pasikeitė. Kaip parodė vienas iš tyrimų Azijoje, 87% televiziją žiūrinčių žmonių naudoja “antrą ekraną”. Tik klausimas, kuris ekranas yra “antras”. Todėl svarbiausia – integruoti sprendimus visuose media kanaluose. Jeigu kažką planuojame televizijoje, vadinasi, turime pamąstyti apie adaptaciją socialiniam tinklams, nes identiškai toks pats sprendimas vargu ar duos tokios pačios naudos.

Google’as sako, kad statistinis lietuvis naudoja 3-4 skirtingus įrenginius (telefonas, kompiuteris, televizorius, planšetė ir t.t.), tad kodėl jam neparodžius skirtingų reklamų skirtingu paros metu skirtinguose ekranuose, išnaudojant kiekvieno iš jų privalumus? Pavyzdžiui, reklama X1 išmaniems, kol važiuoja į darbą autobuse, X2 kompiuteryje, kol yra darbe, X3 planšetėje kol sėdi prie TV ir X4 kai žiūri YouTube.

2018-06

7. Facebook – tai media kanalas

Kai kurie marketingo specialistai vis dar mano, kad “pagrindinę reklaminę kampaniją vykdysime normaliuose media kanaluose, o kažką įdėsim ir į Facebook’ą”. Tačiau organinis pasiekiamumas artėja prie nulio, o norint pasiekti bent kažkokią reikšmingesnę tikslinės auditorijos dalį, pirkti reklamą yra tiesiog neišvengiama. Todėl jeigu mes perkame pasiekiamumą, kuo Facebook’as skiriasi nuo kitų reklamos kanalų? Šiemet iš Facebook vadybininkės jau gavome “Share of Voice” tyrimus savo klientams, kas dar labiau priartina prie tradicinio media kanalo.

8. Reklamų optimizavimas

O štai čia daugeliui yra juodoji skylė. Į klausimą “kaip targetinat?” vis dar labai dažnai girdžiu “vyrus ir moteris, nuo 20 iki 55 iš visos Lietuvos”. Rimtai? Kai galima sutargetinti maždaug iki tokio tikslumo: bedarbė moteris, 36-erių metų, turinti vaikų, gyvenanti Kaune, Vilniaus gatvėje, naudojasi naujausiu iPhone’u ir šiuo metu yra prisijungusi prie wi-fi. Bet kadangi teisingas targetinimas užima žiauriai daug laiko, didžioji dauguma jį tiesiog praleidžia.

9. Daugiau dėmesio rezultatams

Pirmiausiai, koks yra jūsų veiklos tikslas? Ne tikslas socialiniuose tinkluose, o jūsų verslui ar organizacijai? Kai turime atsakymą į šį klausimą, tuomet reikia formuoti tikslą socialiniam tinklams. Tai gali būti pardavimai, žinomumas, maksimali sklaida, kontakto užmezgimas, kvietimas į renginį, dar kas nors. Ir privalome ieškoti būdų, kaip kuo tiksliau pamatuoti socialinių tinklų efektyvumą arba bent jau palyginti jį su kituose kanaluose galima gauti nauda. Priešingu atveju, socialiniai tinklai – tai išlaidos, o ne investicija.

10. Vis daugiau pirkimų internetu

Google’o duomenys sako, kad 51% Lietuvos gyventojų (nuo 16 metų) perka internetu (lyginant su pasauliniu 59% vidurkiu). Gal laikas pamąstyti apie e-parduotuvę, jeigu to dar nepadarėte?

11. Kontaktas su žmonėmis ir chatbot’ai

Kuo daugiau laiko žmonės praleidžia socialiniuose tinkluose, tuo greičiau jie nori sulaukti atsakymo į savo klausimus. Todėl prekių ženklai turi mąstyti apie klientų aptarnavimo galimybes socialiniuose tinkluose. Kadangi sekti situaciją 24/7 yra beveik neįmanoma, klientų aptarnavimo procesui puikiai pasitarnauja chatbot’ai. Jau esame kelis sprendimus paleidę Lietuvoje ir jie veikia tiesiog fantastiškai.

12. Daugiau dėmesio klausymui

O ką žmonės kalba apie jūsų prekės ženklą ar organizaciją? Ar jie kuria apie jus turinį? O kaip jūs į tai reaguojate? Neabejoju, jog terminas “social listening” ateinančiais metais bus naudojamas gerokai dažniau.

13. Influencerių marketingas?

2018-05

Čia yra tema, apie kurią dabar nori pasisakyti bene kiekvienas. Esmė paprasta – kol kas mūsų influencerių marketingas vyksta praktiškai be jokių taisyklių, laukinėmis sąlygomis. O sėkmė yra labiau emocinė nei faktinė, t.y. jeigu pasiekiame rezultatą, jis dažniau yra atsitiktinumas, o ne prognozuotas dėsningumas. Neturiu jokių abejonių – tai labai greitai pasikeis, nes visi, kas moka pinigus influenceriams, norės suprasti, kokį rezultatą už tai gauna.

14. Instagram’o išnaudojimas

Kol kas Instagram’as yra traktuojamas kaip “dar vienas kanalas, jeigu jau darai Facebook’ą”. Tačiau šiandien Instagram’e turime per 500 tūkstančių vartotojų iš Lietuvos. Daugiau nei 60% žmonių kiekvieną dieną žiūri Instagram istorijas. Beje, Instagram stories – tai viena pigiausių reklamų formų socialiniuose tinkluose (bent jau kol kas). Be to, daugėja prekių ženklų, kurie įvertinę savo tikslinę auditoriją, nusprendžia komunikacijai naudoti tik Instagram’ą.

15. O kas bus su Linkedin’u?

Galiu pakartoti tai, ką jau esu sakęs: tai yra puikus įrankis, bet jam labai trūksta socialumo. Prekių ženklai kartais išnaudoja Linkedin’ą B2B komunikacijai arba gero darbdavio įvaizdžiui formuoti. Bet kai prieš kelis metus Linkedin’as atsidūrė Microsoft’o rankose, jau padarytas ne vienas sprendimas, kuris įnešė į Linkedin’ą daug daugiau socialinio tinklo elementų. Jau turime beveik pusę milijono Linkedin vartotojų iš Lietuvos, o per pastaruosius metus turėjome ne vieną labai sėkmingą kampaniją, kurią vykdėme tik Linkedin’e. Bet ar jam pavyks paaugti iki pilnaverčio socialinių tinklų kanalo – kol kas neaišku.

16. Ar sulauksim Snapchat’o?

Jau kelis metus laukiu, kol Snapchat’as išleis taip seniai pažadėtą reklamų platformą, o kartu su ja ir statistikos stebėjimo įrankį. Kiek Lietuvoje turime Snapchat’o vartotojų ir koks yra jų demografinis vaizdas – kol kas neįmanoma pamatuoti. Ne taip seniai Monika Šalčiūtė Snapchat’e parodė savo įrašą, kurį buvo pamatę (berods) 40 tūkstančių žmonių. Išvedus proporciją, tai galėtų reikšti, kad Snapchat’u naudojasi apie 150-200 tūkstančių lietuvių.

ArijusZakas_Delfi

Tikiuosi, kad šis tekstas suteiks naujų žinių ar bent jau naujo požiūrio bei įkvėps žiūrėti į socialinius tinklus gerokai plačiau. Nes socialiniai tinklai – tai priemonė komunikacijai, ne priežastis.

Gerų ateinančių metų ir didžiausios sėkmės!

Daugiau minčių galite rasti mano Facebook, Instagram ir Linkedin profiliuose.


Notice: Tema be comments.php yra nebenaudojama nuo 3.0.0 versijos, tačiau neturi pakaitalo. Įterpkite „comments.php“ šabloną (template) į savo temą. in /home/socialus/domains/socialusmarketingas.lt/public_html/wp-includes/functions.php on line 3970

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

https://www.socialusmarketingas.lt/16-minciu-marketingo-specialistams-2018-aisiais