Arijus ŽakasArijus Žakas
Atgal
Ar Facebook’as padeda laimėti rinkimus? (Lietuvos politikų pavyzdžiai)

Neseniai Prancūzijoje praūžė prezidento rinkimai. Nieko nenustebinsiu sakydamas, jog rinkimus laimėjo François Hollande, tačiau turbūt būtų įdomu pamatyti, ką ir kaip darė politikai, kad pasiektų įdomių rezultatų. Be to, būtų smalsu pasižiūrėti, kaip su savo rinkėjais sekasi komunikuoti Lietuvos politikams.

Pirmą kartą Prancūzijos istorijoje, kiekvienas kandidatas į prezidentus turėjo savo Twitter’io ir Facebook’o profilį, kuriame aktyviai kalbėjo, komunikavo ir agitavo balsuoti už save. Tai reiškia, jog prancūzai suprato, kad socialiniai tinklai yra galingas informacijos įrankis. Statistikos asai „Socialbakers“ pateikė įdomių duomenų apie rinkimus. Todėl galėtume juos šiek tiek panagrinėti.

Socialbakers.com nuotr.

Pono Sarkozy Facebook’o puslapis jau iš anksčiau turėjo kur kas didesnį fanų skaičių. Prieš reklaminę kampaniją buvusį Prancūzijos prezidentą palaikė maždaug 600.000 fanų (beveik 1 proc. šalies gyventojų).

Socialbakers.com nuotr.

Rinkimus laimėjęs politikas ponas Hollande prieš rinkimus turėjo maždaug 83 tūkstančius fanų ir sugebėjo šį skaičių beveik padvigubinti.

Šie rodikliai parodo kelis labai svarbius dalykus: 1. Didelis fanų skaičius NEBŪTINAI suteikia pranašumą. 2. Didelis fanų skaičius NEBŪTINAI sukuria sniego gniūžtės efektą (t.y. nebūtinai kuo daugiau fanų turi, tuo greičiau jų dar daugėja). Ir išvada tokia, kad FANŲ SKAIČIUS nėra sėkmės faktorius!

Socialbakers.com nuotr.

Bene pats svarbiausias grafikas. Engagement rate formulė yra paprasta: ( (like + comment + share) padalinta iš visų fanų skaičiaus) ) ir padauginta iš 100 proc. Vadinasi, mažiau gerbėjų turėjęs Hollande’as sugebėjo kur kas efektyviau komunikuoti su savo rinkėjais. Marketingo specialistai mano, kad Engagement rate rodiklis 0,2% jau yra geras. Tai dar kartą įrodo, kad didesnis fanų skaičius nebūtinai pasiekia geresnį rezultatą! Kaip pasiekiamas toks aukštas rodiklis?

Svarbiausi aspektai – temos aktualumas, nuolatinis savo gerbėjų stebėjimas, grįžtamojo ryšio analizė.

Dar vienas svarbus rodiklis – fanų kokybinis skirtumas. Galima daryti prielaidą, kad nemaža buvusio prezidento Sarkozy fanų dalis buvo žmonės, kurie tiesiog domėjosi šalies vadovo gyvenimu, tuo tarpu Hollande’o gerbėjais tapo realūs jo rinkėjai, kurie nuoširdžiai palaikė Hollande’ą ne tik kaip politiką, bet ir kaip žmogų.

 

Lietuvos politikai

Apibendrinant Lietuvos politikų situaciją Facebook’e, ji yra labai liūdna. Pavyzdžiui, viena svarbiausių šalies moterų, Seimo pirmininkė Irena Degutienė į populiariausią pasaulio socialinį tinklą dar nėra įžengusi. Daugybė politikų komunikuoja su rinkėjais savo asmeninio profilio pagalba (tačiau Facebook’as leidžia turėti ne daugiau nei 5000 draugų, o prenumeratos funkcija nėra tokia populiari, kad žmonės ją aktyviai naudotų). Koncepcijos, tvarkos ir nuoseklumo trūksta maždaug 90 proc. politikų, o gerus pavyzdžius galima skaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Taigi pradėkime nuo blogų pavyzdžių, nes jie visada būna įdomesni.

Algirdas Butkevičius turi 559 gerbėjus, tačiau nesugeba susitvarkyti savo įvaizdinės nuotraukos. Be to, pagrindinė nuotrauka ištempta. Baisu.
Ar šiam profiliui reikalingi komentarai? Nice…
Galbūt šiek tiek geriau, bet ar tikrai taip turi atrodyti geras politiko Facebook puslapis? Nors Valentino Mazuronio puslapyje yra bent šiek tiek informacijos.

Eligijus Masiulis dar naudojasi senuoju Facebook profiliu, gal negirdėjo, jog nuo praėjusių metų gruodžio visi vartotojai jau gali persijungti savo profilius į naująjį Timeline. Jie kur kas patogesni ir funkcionalesni. Be to, ypatingai svarbūs politikams, nes ant „cover picture“ (didžiosios nuotraukos) galima būtų skelbti svarbiausias savo idėjas. Beje, šiuo blogu pavyzdžiu (naudoti savo asmeninį profilį vietoje politiko puslapio) seka ir Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir dar daug kitų politikų.

Šiek tiek geresnis pavyzdys, kuriame naudojamas asmeninis profilis, tačiau bent jau išnaudota „cover picture“ galimybė. Kristina Brazauskienė surinko 5000 draugų, daugybė žmonių užsiprenumeravo informacijos srautą, tačiau pačiame profilyje veiksmo beveik nėra. Kai jis atsiranda, tuomet akis bado paprastumas ir buitiškumas. Aiškiai nėra vizijos, ką ir kaip reikėtų daryti.
Gana neblogas pavyzdys – ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus socialinio tinklo puslapis. Geras vaizdas, aktuali informacija, teisingi įrašai – toks jausmas, kad politikui komunikuoti padeda specialistai. Siūlytume šiek tiek glaudesnio ryšio su žmonėmis ir pamąstyti, kokiu būdu didinti fanų skaičių.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės socialinio tinklo puslapis galėtų pretenduoti į vienus iš populiariausių lietuviškų Facebook puslapių. Mūsų nuomone, tituliniame puslapyje pamatyti 4 žmogaus nuotraukas – tai šioks toks fantazijos trūkumas. „Cover picture“ nereikia dubliuoti savo nuotraukos, tam yra skirta kita vieta. Didelis privalumas – komunikacija kiekvieną dieną, kartais net po kelis kartus. Trūkumas – įrašai labai ilgi, todėl norint į juos įsigilinti, reikia skirti labai daug laiko. Vertinant Lietuvos politikų puslapius Facebook’e, mūsų prezidentės puslapį socialinėje erdvėje galima būtų priskirti prie geresniųjų pavyzdžių.
Kol kas gana tuštokas ir mažai išnaudojamas, tačiau perspektyvus Viktoro Uspaskicho Facebook puslapis. Kodėl perspektyvus? Nes tai pirmasis matytas lietuviškas politiko puslapis, kuriame specialiai jam buvo sukurta aplikacija „Iškviesk Viktorą į dvikovą“. Tiesa, padaryta gana nekokybiškai ir net nelabai veikia, bet pastangos – sveikintinos. Smagu, kad puslapis yra dažnai atnaujinamas, tačiau labai trūksta pačio Viktoro. Nuorodos, kuriomis dalinasi puslapio prižiūrėtojai pasakoja apie „Darbo partiją“, o norėtųsi, kad komunikuotų pats Viktoras.
Vienas sėkmingesnių Lietuvos Facebook politikų pavyzdžių. Komunikuojama dažnai, kreipiamasi pirmuoju asmeniu, išlaikomas vieningas stilius ir koncepcija, išnaudojamos papildomos Facebook funkcijos. Trūksta vizualikos – mažieji paveiksliukai yra netvarkinti, mažai pačio politiko nuotraukų, kuriose matytųsi jo veikla, aktyvumas ir susitikimai.
Subjektyviai vertinant, geriausias lietuviškas Facebook politiko puslapis. Vilniaus meras Artūras Zuokas Facebook’ą naudoja kiekvieną dieną, dažnai atnaujina „cover picture’į“, savo puslapyje sprendžia įvairiausius klausimus, prašo patarimų, atsakinėja į klausimus, kuria virusinį turinį, kuris labai greitai didina fanų skaičių. Be to, su meru galima pabendrauti ir per žinutes, į kurias (tikėkimės) jis pats ir atsakinėja.

 

* * *

 

O pabaigai – retorinis klausimas. Tarkime, aš esu politikas ir turiu savo Facebook’o puslapį, kuriame komunikuoju su savo gerbėjais kiekvieną dieną. Ar aš galiu tęsti komunikacija su savo rinkėjais rinkimų dieną?

 

Įstatymas sako:

Rinkimų agitacija, nepaisant jos būdų, formų ir priemonių, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa. Informacija apie vykstančius rinkimus, jų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių balsuoti rinkėjų skaičių, dokumentus, kuriuos būtina turėti balsuojant, kvietimas atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti rinkimuose, balsuoti už arba prieš kandidatą ar kandidatų sąrašą, nelaikoma rinkimų agitacija.

Vadinasi, vadovaujantis šia logika, turėtų būti taip:

LEIDŽIAMA – Politikas Arijus: Kokia graži šiandien diena.

LEIDŽIAMA – Politikas Arijus: Kokia saulėta diena – kaip tik tinkama prezidento rinkimams.

DRAUDŽIAMA – Politikas Arijus: Kokia graži diena – puikiai tiktų padidinti minimalų darbo užmokestį.

 

* * *

 

Šiame blogo įraše pateikta subjektyvi nuomonė, kurios autorius nepriklauso jokiai politinei partijai. Šis tekstas nebuvo užsakytas ir nebuvo parašytas kieno nors prašymu. Jis skirtas tam, kad mūsų politikai suprastų Facebook’o prasmę, naudą ir skirtų jam daugiau dėmesio. Jeigu reikia pagalbos ar patarimų, visada prašome.


Notice: Theme without comments.php yra nebenaudojama nuo 3.0 versijos, tačiau neturi pakaitalo. Please include a comments.php template in your theme. in /var/www/w_socialusmarketingas.lt/wp-includes/functions.php on line 3830

4 responses to “Ar Facebook’as padeda laimėti rinkimus? (Lietuvos politikų pavyzdžiai)”

  1. Paulius sako:

    Šiek tiek prašovėte su Prancūzijos gyventojų skaičiumi.
    N.Sarkozi FB puslapio fanais tėra 1% Prancūzijos gyventojų, ne 10%.

    Pats A.Kubilius su FB bendruomene tiesiogiai nebendrauja, kaip ir D.Grybauskaitė.

    Na, ir galima daryti dar ir tokią išvadą: FB kol kas daro itin menką įtaką rinkimų rezultatams. Juk 160 tūkst. F.Hollande fanų tėra labai labai menka rinkėjų dalis.

  2. Arijus Žakas sako:

    Pauliau, keli momentai. Pirmiausiai, labai gera pastaba dėl Prancūzijos gyventojų skaičiaus, kaip tik buvau užsirašęs, kad jų yra beveik 65 milijonai.

    Kas liečia Facebook’o įtaką – nesutikčiau. Kadangi Hollande’o Engagement rate’as buvo 2,61%, tai reiškia, kad vidutiniškai į jo įrašą sureaguodavo (like, comment, share) beveik 4500 žmonių. Apie tai, kad jie sureaguodavo, sužinodavo visi jų draugai (vidutiniškai skaičiuojama, kad kiekvienas Facebook vartotojas turi maždaug 140 draugų). Vadinasi kiekvieno įrašo pasiekiamumas – maždaug 630.000 žmonių. Vadovaujantis panašiu rodikliu, statistai suskaičiavo, kad per mėnesį Hollande’o įrašus pamatė maždaug 23 milijonai (!!!) žmonių. Tai yra daugiau nei trečdalis Prancūzijos gyventojų, kas yra milžiniškas skaičius!

  3. Aidis Dalikas sako:

    O jei ir nedarytume mano kolegos aukščiau paminėtų prielaidų apie sklaidą, reikia nepamiršti vieno dalyko – FB negali daryti įtakos rinkimų rezultatams. FB turi padėti politikui bendrauti su savo rinkėjais, o ne „atversti“ naujus. Išklausyti, užmegzti ryšį su aktyviausiais ir juos paskatinti kalbėti su savo draugais ir skleisti politiko žinutę toliau. Mūsų atveju, aišku, dažnai politikas pats nežino, kokia ta jo žinutė ir kokios jo pažiūros – bet čia jau kita problema. O, pavyzdžiui, labiausiai linksniuota ir analizuota Obamos 2008-ųjų kampanija socialiniuose tinkluose buvo rodoma kaip sėkmės pavyzdys ne todėl, kad ji pasiekė daug žmonių, o dėl to, kad sėkmingai įtraukė aktyviausius rinkėjus, leido jiems pasijausti svarbia kampanijos dalimi ir paskatino skleisti kampanijos žinią ir „atvertinėti į tiesos kelią“ savo draugus.
    Todėl sakyti kad FB turi/neturi įtakos būtų klaida. FB niekur įtakos neturi. Įtaką turi žmonės, prekės ženklai, kurie arba pasinaudoja FB tai įtakai sustiprinti, arba ne.

  4. Ignas sako:

    Sutinku su Aidžiu 100%

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

https://www.socialusmarketingas.lt/ar-facebookas-padeda-laimeti-rinkimus-lietuvos-politiku-pavyzdziai