Aidis DalikasAidis Dalikas
Atgal
Mažos raidelės

Vakar skaičiau p. Ryčio Juozapavičiaus straipsnį „Verslo klasėje“ (visai neblogas žurnalas. Gaila, kad suplonėjo, gerai, kad atpigo) apie įtaigą, viešą kalbėjimą, sėkmingą lyderystę, derybų įgūdžius ir t.t. Straipsnis nepasirodė pats geriausias – „kažko trūko“. Galbūt nepatiko kiek tendencingas tonas, ginantis „vadybos eksperto ir lyderio“ (kabutės ne dėl ironijos – cituoju FranklinCovey) Stephen R. Covey poziciją, kritikuojantis jos oponentus… Bet ne straipsnio recenziją norėčiau jums pasiūlyti. Daug svarbiau (deja) man pasirodė tai, kad straipsnio pabaigoje mažomis (labai) raidelėmis buvo parašyta, kad „Rytis Juozapavičius yra FranklinCovey konsultantas„. Tai iš karto suteikė skaitytai medžiagai visai kitokį, „dirbtinumo“, atspalvį.

Nesupraskite manęs klaidingai – iš pat pradžių nesitikėjau, kad tai bus „super objektyvus“ straipsnis, skaičiau jį kaip vieno žmogaus subjektyvią nuomonę. Bet, pamatęs jau minėtą supermažą užrašą, pasijutau, lyg manimi buvo stengtasi manipuliuoti. Lyg kompanija, sumokėjusi X,- Lt už „reklaminį plotą“, liepė savo konsultantui parašyti tendencingą, „į vienus vartus“ straipsnelį, aukštinantį jų „mokyklą“, kritikuojantį konkurentus, ir stengiasi kaip įmanoma labiau tai užmaskuoti. Galbūt tai – (lengva) paranoja, tačiau tikiu, kad tokie jausmai šiuo ar panašiu atveju kiltų ne man vienam.

Kas „galėtų būti kitaip“?

Jei autoriaus pareigos būtų parašytos straipsnio pradžioje, tekstas būtų įgavęs visai kitokį atspalvį (nebūtinai blogesnį) – taip, būčiau jį skaitęs suvokdamas, kad tai įmonės pozicija ir kad ji (žinoma) tendencinga, tačiau ar tai blogai? Tiesiog organizacija gina vertybes, kurias atstovauja ir tikslus, kurių siekia. Normalu ir pagirtina, o jei dar ir gerai pateikta ir protingai išdėstyta – ir labai įdomu. Bet kokiu atveju, žinai, ko tikėtis.

Tuo tarpu šįkart viskas buvo taip pat, tiesiog įmonė atsirado straipsnio pabaigoje, pasislėpusi po paskutinėmis eilutėmis, tikėdamasi, kad jos nepastebės, ir nuliūdindama skaitytoją, sukeldama nusivylimą – lyg kažkas bandė tave apgauti, apsimesdamas nuo nieko nepriklausomu autoritetu.

Nuo pat mažens žinome: jei žmogus bando kažką nutylėti, paslėpti – tai tikrai ne dėl to, kad jo nutylima informacija mus nudžiugintų. Greičiausiai atvirkščiai – „prisidirbo“. Niekas nerašo klientui naudingų sutarties sąlygų mažomis raidelėmis. Dažniausiai tai informacija, kuri, (dėl suprantamų priežasčių) tikimasi, „praslys pro akis“. Dar vienas pavyzdys, ypač ryškus pastarosiomis dienomis – „NUOLAIDOS iki 70%“ rėkiantys užrašai, kiek įmanoma labiau (ir išradingiau) užmaskuojantys tą mažą dalelę, dažniausiai reiškiančią, kad buvai „tvarkingai išdurtas“.

Bet ką laimime?

Vienkartinį pirkinį, kurį įsigijęs pirkėjas iš esmės jaučiasi apgautas, ir galiausiai abejingumą visiems rėkiantiems išpardavimų plakatams ir išankstinę nuostatą „vistiek – vienai kojinių porai bus 70%, visoms kitoms prekėms – tie patys 20…“

Argi ne paprasčiau būtų pradėti naują – atviro ir nuoširdaus bendravimo su vartotoju – tradiciją, aiškiai jam parodant, kad nieko nenorite paslėpti? Taip, pralaimėtume „impulsinius“ pirkėjus, kurie, atėję į parduotuvę privilioti tos nelemtos 70% nuolaidos, perka ir 20% nukainotas prekes, o apgauti pasijunta tik vėliau, išėję/grįžę namo, taip, pasamonę tikrai veikia visi tie ryškiaspalviai plakatai, bet gal geriau būtų paveikti pirkėjo SAMONĘ? Gal geriau laimėti klientų pasitikėjimą? Išsiugdyti lojalių, prekės ženklu pasitikinčių, vartotojų ratą. Vartotojų, kurie žino, kad niekas jų nebando apgaudinėti, nesistengia „sutirštinti spalvų“ ir parduoti jiems to, ko nėra.

Jei reikėtų epilogo:

Paklauskite savęs, ką labiausiai vertinate savo drauguose ir pagalvokite, ar tarp tų savybių nėra atvirumo, nuoširdumo; ar vertinate tai, kad jie pasako jums teisybę, nors ji kartais gal anaiptol ne pati maloniausia, o melas turėtų geresnį „efektą“ (nors ir tik trumpam)? Ir pagalvokite: argi ne šaunu (ir FINANSIŠKAI NAUDINGA) būtų, jei jūsų klientai laikytų jūsų įmonę savo draugu (pirmiausia), o ne tik prekeiviu, besistengiančiu bet kokiais būdais išvilioti jų pinigus? Ir tuo labiau – argi ne šaunu būtų būti pirmąja įmone savo srityje, viešai tokį norą (būti kliento draugu) deklaruojančia?


Notice: Theme without comments.php yra nebenaudojama nuo 3.0 versijos, tačiau neturi pakaitalo. Please include a comments.php template in your theme. in /var/www/w_socialusmarketingas.lt/wp-includes/functions.php on line 3829

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

https://www.socialusmarketingas.lt/mazos-raideles